Kas yra Mantra?

Kas yra mantra? Ilgai manyta, kad tai – praktika, padedanti kaupti gyvybinę energiją ir švarinti protą. Tačiau kai kurie tvirtina, kad tai yra kur kas galingesnė jėga. Taigi, kurie teisūs? Turbūt girdėjote šmaikščią pastabą, kad niekada nepabosta žiūrėti į degančią ugnį, tekantį vandenį ir kaip kitas dirba arba meldžiasi. O gal pastebėjote ir tai, kaip neįprastai ir nepaprastai gamtos prieglobstyje skamba malda?.. Žingsniuojant bangų mūšos plakamu pajūriu, stovint prie krioklio ar sraunios kalnų upės, kartojami poteriai skamba kitaip. Maldos ir gamtos gaivalų sąjunga sukuria ypatingą būseną. Ir tai ne šiaip atsitiktinumas. Šamaniškas tradicijas turinčiuose kraštuose daugelis žino, kad tekančio vandens garsas padeda panirti į transą, tarytum sąmonė pasisemtų iš vandens galios prasismelkti į kitą realybės plotmę. Tiesa, tokiomis aplinkybėmis tariami žodžiai pasidaro negirdimi, tarsi iki kaulų smegenų pažįstamos jų reikšmės būtų nesvarbios. Meldimasis pasidaro panašus į mantrų kartojimą. Panašų įspūdį daro ir ne vienam ironišką pašaipą keliantis poteriavimas ar litanijų giedojimas. Tad kas gi iš tikrųjų yra mantros? Esmė – dvasinės formulės kartojimas „Mantra“ – sanskrito kalbos žodis. Jame sujungtos dvi sąvokos: man – „mąstyti“ ir tra – „saugoti, išlaisvinti“. Pačios seniausios mantros turi induistines šaknis ir mus pasiekė per jogą. Tačiau jas moka bei naudoja ir kitų religijų atstovai: budizmo, judaizmo, krikščionybės ir islamo. Nors daugeliui atrodo, kad tai tėra kelias minutes ar net valandas trunkantis automatiškas tam tikrų žodžių ar frazių kartojimas, iš tikrųjų mantros daro poveikį tiek žmogaus kūnui, tiek sielai. Pagrindinis mantrų tikslas – padėti žmogui tobulėti. Panašiai kaip jogos asanos daro teigiamą poveikį kūnui, nes padeda organizmui geriau aprūpinti deguonimi ląsteles ir ištempti, atpalaiduoti įtampos sukaustytus raumenis. Mantros – pratybos, atpalaiduojančios protą, pagerinančios dėmesio koncentraciją ir apskritai savijautą. Dėmesingas tam tikrų žodžių kartojimas, geriausiai tyloje, veiksmingai suderina gyvybinės energijos srautus ir suteikia malonios ramybės, harmonijos su savimi ir aplinkiniu pasauliu būseną. Neramiam protui mantra būna kaip tvirtas atspirties taškas, padedantis išlaikyti pusiausvyrą ir savitvardą.Laikui bėgant, mūsų kūnas keičiasi. Deja, ne į gera. Protas taip pat sensta. Tarytum mūsų siela nespėtų paskui sparčiai bėgantį laiką ir strimgalviais vienas kitą keičiančius įvykius. Sielą pančioja, jos spartą lėtina patyrimas, nuoskaudos, nerimas, prisiminimai ir būgštavimai. Norinčiajam išsilaisvinti iš visų pančių, į pagalbą skuba mantros – iš tylos išnyrančios dvasinės formulės. Jei įmanoma išdresuoti dramblį…Indijoje mėgstama žmogaus protą lyginti su dramblio straubliu – abu tokie nenuoramos, smalsūs, landūs, judrūs.Šioje šalyje per didžias iškilmes išmoningai išpuošti drambliai su kitais šventės dalyviais traukia šventyklos link. Šalikelėse ant prekeivių stalų išdėlioti skanėstai dramblius vilioja ir erzina. Iš lėto žingsniuojantys milžinai ritmingai mojuoja savo straubliais ir nustvėrę skubiai praryja bananų kekę, paskui pačiumpa kokoso riešutą, ir iškart pasigirsta traškėjimas tarp dantų. Smaližių straublių nepajėgia sustabdyti nei įpykusių pardavėjų šūksniai, nei varovų rimbai.Tačiau sumanus varovas, tikrai gerai pažįstantis ir mylintis dramblį, į kelionę įduoda bambuko vytelę. Tada gyvūnas žengia oriai, aukštai pakelta galva, šakelę laikydamas taip, kaip vyriausiasis eisenos prižiūrėtojas laiko savąją lazdą. Dramblio jau nedomina nei bananai, nei kokosai, nes jo straublys turi ką veikti.Panašiai ir mūsų protas. Didžiumą laiko jis neturi už ko rimtai užsikabinti, tad mintimis laksto iš vienos vietos į kitą. O jeigu pasiūlome jam mantrą (bambuką), galime sulaikyti jį nuo paikų ar net pavojingų minčių, absurdiškų idėjų. Indai tikina, kad tokia praktika ypač naudinga tiems, kurie linkę greitai įsižeisti, yra irzlūs, bailūs, nervingi arba pervargę. Tokiems žmonėms mantra – tikras išsigelbėjimas. Tereikia kartoti mantrą, kol nusiramins ir nuslūgs emocijos. Tyliai sau mintyse kartojamas žodis ar teiginys numaldo, suramina protą ir padeda pamiršti nemalonius pojūčius.Anot Vidurinės Azijos gyventojų, kai mantra tampa kasdieniu įpročiu, galvoje pranyksta netvarka, o širdis pasidaro neprieinama abejonėms. Ką jie turi omenyje? Na, kai vaikštome gatvėmis ar ruošiamės po namus, mūsų mintyse nuolat vyksta dialogas. Minčių spiečius įnirtingai skrodžia pilkųjų ląstelių bangas. Vis ką nors prisimename, narpliojame, atkuriame pokalbius, frazių nuotrupas, iš naujo pakurstome išblėsusias emocijas, sužlugdytas viltis… Visa tai siaučia mūsų galvoje kaip uraganas, gaudžia, griaudžia kaip patvinusios upės vandenys, nešantys visokį šlamštą, skeveldras, žvyrą, dumblą, apkurtina ir apakina, neleidžia aiškiai mąstyti ir jausti. Ir kuo visa tai baigiasi? Ogi pasidarome lyg tie malūnėliai, nuolat malantys tai, ką ant mūsų galvų pila aplinkinis pasaulis. Taip tolstame nuo tikrosios tiesos, prasmės ir gyvenimo.Mantrų kartojimas padaro galą šiam minčių chaosui. Jis padeda išlikti ramiems bet kokiomis aplinkybėmis. Pasak jogų, su mantra net mirtis pasitinkama be baimės. O gyvenime mantra naudinga tuo, kad suteikia galimybę dalytis tuo, kas mumyse geriausia. Šios praktikos dėka žmogus įgunda semtis džiaugsmo ir pasitenkinimo iš visko, ką jam atneša kasdienybė.

Gali būti saulėlydis, gamta, dangus, medis ir ežeras vaizdas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.